S. Beketo kūrybos bruožai

Samuelis Beketas (air. ir angl. Samuel Beckett, 1906 m. balandžio 13 d. – 1989 m. gruodžio 22 d.) – airių kilmės avangardo romanistas, dramaturgas, gyvenęs Paryžiuje, rašęs angliškai ir prancūziškai, jo kūryboje dominuoja sąmonės srauto forma.

Rašytojas yra plačiai vertinamas kaip vienas įtakingiausių XX amžiaus modernizmo rašytojų, buvo absurdo teatro dramaturgas ir vadovas.

24 metų Beketas laimėjo pirmąjį literatūrinį apdovanojimą – 10 svarų už poemą „Whoroscope“, kuri nagrinėjo garsaus filosofo Dekarto apmąstymus apie laiką ir gyvenimo laikinumą. Parašęs studiją apie Marselį Prustą, Beketas priėjo prie išvados, kad pripratimas ir rutina yra „laiko vėžys“. Ši įžvalga vėliau tapo jo absurdo pjesių pagrindine mintimi.

Nuo 1946 m. prasidėjo kūrybingiausias laikotarpis. Beketas rašė apsakymus, esė, pjeses, kurias pats dažnai ir režisuodavo, taip pat sukūrė romanų trilogiją „Molojus“, „Malonas miršta“ ir „Neįvardijamasis“.

1952 m. Beketas paskelbė pjesę „Belaukiant Godo“, o 1953 m. Paryžiaus teatre įvykus premjerai, sulaukė pasaulinės šlovės. Pjesė įėjo į teatro istoriją kaip absurdo dramaturgijos šedevras.

Pokario dramų temos artimos egzistencializmui. Pagrindiniai kūrybos motyvai: žmogus gali įsakinėti kitam, žmogus gali aklai paklusti įsakymams.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *